|Miego|Šulinių|Teritorija|

Persisvėręs per šulinio rentinį
Pulsuoju mėnulio vandenį
Augindamas sparnus ir uodegą
Jaučiu šaltas moters rankas
Fiksuojančias mano kontūrą

Vogdama mano pradą
Tu žvėris.
Tu žvėris, moterie!

Tai mano duoklė tau
Tavo naujas kailis
Mano žiemos moterie!

Tavo nemigos vaistas
Kai medžioji mane
Ir maistas
Kai aš - tavo priešas

Tu - žvėris!!!

Tapdamas tavo patinu
Šeriuos į tavo miego teritoriją
Barstydamas kailį
Barstydamas transą
Aš tavo tarnas
O, moterie!
Aš žvėris.
Aš irgi žvėris.

Nukandęs tavo Dievo ausis
Jaučiuosi kaltas
Jaučiuosi kaltas
Jaučiuosi kurčias
Jaučiuosi inkščiantis
Ei, ar girdi mane?
Mano žiemos moterie!
Prašau
Tikėk
Tikėk mane!
Kai tau skauda

Kai aš tavo nemigos maistas
Kai aš tavo grobis
Tavo lūpos varva į vandenį
Persisvėrus per šulinio rentinį
Gerk mane
Jei aš tavo vaistas
Ir ėsk mane
Kai aš tavo priešas

(Kai tau skauda)
Kai tu mano moteris
Aš - tavo paskutinis tarnas
Mūsų žiemos miegui


                   
[žadėtoji dedikacija kūningui (kūniškai :) ]