prie paskenduolio vietos

boluoja kiras ant bangos
pražydus jūra spinduliais
kur takas saulės ten bujos
lemties man kruvini spygliai
kai pamote banguoji vėl
griebiesi dar jaunatviško manęs
aš negaliu gražiai apvainikuoti
šiandieną drumzlinos tavęs
pro vyno butelį žiūrėdamas
tramdau savy užgimstančias
eiles ten šaltame dugne
negali laivas skleist bures
man atmintis tik raudonuos
skausmu tu plaksis audroje