Tavo kvapas

trapi prieblanda byra taip tyliai
nužydėjusių žiedlapių skiautėm
o tylos nėr nei minutę, vis ją plėšo

paukščiai, mašinos, praeiviai
balandis ant elektros laidų
ir net mintys, net mintys
ir jose vieną balsą girdžiu...

absurdiškoj, keisčiausioj suirutėj
siužeto posuky prastam
nuo sienos ligi sienos, per tolybes
saugau tavo kvapą savy
uždarytą, suvyniotą, padėtą
už durų, durelių ne vienų
taip švelniai saugomą ir brangų
kas dieną jį jaučiu
kai būtis slegiančiai traiško
dantračiais nori sumalti
pakeisti ir mintį, ir jausmą
tik jis lieka tikras, tik kviečia išlikt
žengti vis dar žingsnį
žengt vis artyn.