Skaitytojai klausia: kaip atsikratyti nepageidaujamos drėgmės?

Kažkas nuleido vandenį, užsimovė kelnes, bet bijo, jei švelniau, nedrįsta išeit iš tualeto, nes girdi, kaip aš vaikštau. Arba tupiu gretimoj būdelėj ir baigiu tokiu pat metu kaip ji (sprendžiant iš moteriškų pūkuotų šlepečių).
Išeidamas iš šios vietos pasirodysiu tokiu gyvuliu!
Na, bet bent iš išvaizdos aš - žmogus. O blaivūs žmonės, priešingai nei gyvuliai, nesituština kitiems matant. O kartais net stengiasi įrodyti, kad visai nesituština. Todėl ir bijo išeit iš būdelės...
Tačiau aš nebijau šlapintis. Kai būnu išgėręs alaus. Nedaug, net nepavadintum manęs gyvuliu. Su alum aš drąsesnis, nes alus skverbiasi į mane, akiplėšiškai lenda. o po to, žiūrėk, jau lenda lauk.
- Išleisk, išleisk mane! - rėkia tas nenuorama (gal visgi ir per daug įgėriau).
Jis tėškiasi ant sienos, legendinio sostinės stadiono tualete. Negaliu sulaukti, kada pasibaigs tas atsisveikinimas. Nemėgstu ilgų atsisveikinimų. O merginos mėgsta. Todėl jų tenka kiek palūkėti ir palaikyti be reikalo į stadioną atsineštą skėtį. Nemėgstu skėčių. Geriau jau vaikščioti šlapiais plaukais.
Kartais pas mane ateina kaimynė. Ką tik išsitrinkusi galvą - drėgme ir šampūnu dvelkiančiais plaukais. Ir tokiomis pat drėgnomis kvailo veršelio akimis. Pamirksi, išsišiepia. Rodos, pati tik giliai ir neaiškiai suvokia ką daro, bet jokiu būdu nesupranta šios savo nuojautos, nes yra nuostabiai vaikiškai naivi.
Ji tik išgeria arbatos. Vaisinės, nes ji labiausiai dera prie drėgnų, truputį sulipusių plaukų.