Gyvenimo ratas

Aš iš smėlio pastatysiu
Savo namą prie krantų,
Ir saujelėmis sunešiu
Visą širdį prie namų.

Aš supilsiu aukštus bokštus
Kur gyvensim, aš ir tu,
Ir iškelsiu dailius sostus
Kur sėdėsim mes kartu.

Mes iš ten matysim viską,
Kiekvieną lopinėlį - žemės ar dangaus,
Būsime laisvi kaip paukščiai,
Mūsų niekas niekad nepagaus.

Ten abudu mes svajosim,
Rėkausim visu balsu
Ir pakrantėmis basi bėgiosim,
Tuo pačiu, savu ritmu.

Bet kai jūra įsiaudrins,
Į gelmes savas pašauks,
Mūsų laikas baigsis,
Bangos smėlį čia išplaus.

Bus lygus vėl smėlio krantas,
Šlapias nuo užplūdusios bangos,
Prasidės tuoj naujas ratas,
Vėl pakrantėj žmonės nieko nežinos.

Vėl statys jie smėlio namą,
Prie, kadais, mano krantų,
Vėl suneš saujelėm
Visą širdį prie namų.