Mano mokslams

O, kiek dopamino suteikia man mokslas!
Reakcijos greitėja eksponente,
Kai žiniomis praturtinu mąstyklę!
O, mano neatsiejamasis komponente,
O, mano mokslinis, kalė, smalsume!
Aš jau žinau, kas vyksta, kai HCl įkvėpsi,
Ir ką sieros rūgštis padaro rankos odai.
Ir nuo manės jau slėpęs nepaslėpsi,
Kaip nuostabiai dienos šviesoj kristalas blizga,
Kai susintetini jį šviežią, pilną džiaugsmo tavo sielos!
Jautiesi pats pakilęs virš stogų ir virš dangynų,
Kai skirias dujos vos pakaitinus mėgintuvėlį!
Chalatas visko matęs, jau seniai ne baltas,
Ir netgi batų kai kurių nebe nuplauna niekas,
Bet jų ne gaila – gauni gi kažką paliesti švento,
Jautiesi nebe aklas kurmis, bandantis pagauti slieką,
Juk tu dabar lėkštelėj Petri slieką maudai formaline,
Į jo gelmes skverbiesi per binokuliarą!
Ir kas tikra tiesa – taip net lengviau pažinti tikrą Dievą,
Supratus bent dalelę to, ką jis yra padaręs.