visai gerai čia, nes jei vietoj to naudoti užuot - tekstuką megzti reiktų visai kitaip ir dingtų betarpiškumas ... ir nebetiktų kryptelėjimas liaudies dainos motyvui :) na tik pabaiga gal tikrai dienoraštinė :) 4
jei parašytumėte pabaigoje ne "nes vietoj to kad gyvenčiau neaiškiai kontempliuoju"? O rašytumėte: "/nes ta vieta, kurioj gyvena mano "aš"- nėra manęs. Jis vietoj to, kur kontempliuojama - tiktai nekontempliuoja"... (tada būtų pateisintas tas pasirinkimas ne /užuot/, o /vietoj to.../ pasirinkimas. O skaitant turinį, na nėra herojus kontempliuojantis - yra užsiimantis dilema, kas būtų jeigu būtų, t.y.
šiaip tai kontempliuojančiai sielai, tokio pobūdžio svarstymai, kuriuos plėtoja eilėraštyje herojus - galvoje vietos neužima, tokiems svarstymams nėra vietos - jie tolygūs, kaip literatūroje grafomanija, taip kontempliuojančiai sielai tokie pasvarstymai. Bet yra gyvenime tokių prototipų, tikriausiai, jei rašote. Jei nebūtų tai iš kur žinotumėte, apie tokius.
negeras kūrinys - dienoraštinis. O va patiko vienas vaizdinys - poezija. citata:
"cigarečiu dūmai
nebepiešia puslankių
aplink lietaus akis
balose"
ir su vaizdu tas vaizdinys, tiksliau su nuotaika, /tuščia. jau pusdienį lyja, ir niekas nerūko... tik lietus – ratilais ratilais, žiūri balos į dangų/ - yra gražių atkarpų, o turinys - grafomanija. (ten gal Ų nosinė, jei teisingai suvokiu) ne(su)pyk.
Lange lis visiškai teisi. Kuo čia dėti XXI a. bei filologynas?? Juk kalbos nešvarumų valymas - ne koks formalumas, o natūralus ir savaime suprantamas reikalas. Bent jau raštingiems ir rašantiems. :)
Pataisius - būtų žavu, ypač isterijos lūpos ir pasitraukimas į mišką.