Eilėraštis prieš miegą

Dabar iškvėpsime. Taip tyliai varnos krenta,
virš jų dangus iš pieno – kraujo skonis
kur kas stipresnis, miegantis Adoni,
gražus it rytas šermenų. Per šitą plentą

pralėkti musėmis ir nusileisti tyliai,
tyliau nei klyksmas, proto užsprangdintas,
seniai, seniai – taip pakeliamas tiltas
vaikystės laisvių ir atsiveria kiaurymės.

Iš jų ši muzika, iš jų pakilo varnos,
akis kryčiu nelyg snapu iškirtę,
nereikia teisintis, žinau, vedi į mirtį
iš pareigos, kaip ir kiekvienas tarnas.