Žodžiai ( ne tau...)

Lyg tirpdant trapų sniegą
Nepradanginsim žodžių
Ir nenubėks jie tekančiu vandens keliu.
It pražiemot išskridę
Pavasariniai paukščiai
Jie vėl ir vėl pargrįš į pamirštus namus.
Kaip nukertant medį,
Išrovus šaknis,
Pamirši jo vasaros vėsą.
Nežus šitaip žodžiai, nes mintys paskirs
Širdy jiems pritikusią vietą.