Mes išeisim, kaip vieškeliai,
Praeiti ir negrįžtami.
Mes sugrįšime, vieškeliai,
Svetimi ir pažįstami.
Gal nuzulintas slenkstis
Nejučia prisglaus
(Mes įpratome lenktis
Prie nutrinto dangaus)
Prie nualintų kojų,
O stakta - prie kaktos...
Sausos lūpos dėkoja,
Kad nebuvo brastos,
Kuria mes, tartum vieškeliai, -
Nei savi, nei pažįstami, -
Vieną kartą sugrįžtume
Lyg netyčia... O visgi...