Sonetas sapnams

Blankus mėnulio diskas debesy
Voliojas tarsi pūko pataluos.
Padangė jau naktižvaigždėm vėsi,
Pavargusį lyg laumė užliūliuos.

Atklydę vėjo muzikos garsai
Užsups, migdys medžius ir jų paukščius,
O man lipšnaus medaus sapnų jisai
Pagalvę pilnutėlę vėl pasiųs.

Lengvumas jos prie skruosto prisiglaus,
Maldaus, kad iškuždėčiau tuos žodžius,
Šventus, palaimintus vilties dangaus.

Ant lūpų tylų virpesį girdžiu,
Joks sapnas jų ištarti neuždraus,
Nebent tiktai – aritmija širdžių.