Kada nors išnyksiu
kaip jazmino aromatas,
kuris vis kartojasi, kartojasi
ir nepasikartos.
Lengva žvaigždele
pasiversiu,
aukštai danguje
spindėsiu
virš tavo
skaidrių akių.
Dabar-
švelnusis rožlapių kvepėjime,
stoviu lyg nekalta ožkelė
su visom savo nuodėmėm.
Ir su pavasariu kartu-
einu.