Rašytojai yra melagiai. Rašytojas turi gebėjimą sugalvoti istoriją. Melagio sėkmės pagrindas – įtikinama istorija vietoj tiesos. Geri rašytojai yra geri melagiai.
Keturkampiame kube tamsiomis sienomis, išraižytomis geometrinėmis figūromis, tebuvo dvi kėdės, stiklinis staliukas, jis ir aš. Nuo stipresnio vėjo gūsio kubo sienos lengvai suraibuliuodavo. Stabilumas apklausai buvo reikalingas mažiausiai. Pradėjau vos ne žiovaudama:
- Ką gi, oficialiai pradėsime apklausą. Pagal įstatymus, privalau jums šį tą pasakyti. Jūsų parodymai bus fiksuojami vaizdo kamera, pokalbis įrašomas, jūsų psichofiziologinės reakcijos bus matuojamos poligrafu. Visi šie duomenys apklausos metu bus siunčiami apdoroti ir bus pateikiamos tyrimų išvados. Apklausos pradžia – devinta valanda.
- Prašom klausti. - Vyriškis buvo taip ir neužsisegęs savo šilkinių mėlynų marškinių po to, kai buvo pajungti davikliai prie jo kūno. Liaunas jo kūnas, nors ir neatrodė sportiškai, buvo nepaprastai patrauklus.
- Prašau patvirtinti, jog buvote prieš apklausą rašytinai supažindintas su apklausos sąlygomis ir supratote mano pateiktą informaciją dabar.
- Taip, taip, jeigu meluoju – jūs nustatysite.
Vyriškis pažvelgė man tiesiai į akis. Mėlynos akys... Pajutau, jog jis ne juokais mane gundo. Esant tokiems pašaliniams veiksniams apklausti žmogų – nepaprastai sunku.
- Pirmiausia nesuprantu, kaip jūs, rašydamas „Galaktikos kronikas“, nesugebėjote nieko kito sugalvoti, tik tai, kad jūsų oromobilį nuvarė, cituoju, „nedidelio ūgio žmogus, apsigobęs avies kailiu“. Hm... Suprantu, kad Murakami – literatūros klasika, bet vis dėl to iš jūsų tikėčiausi daugiau.
Pajutau paspaudimą delne. Jau metai, kai mūsų kūnuose instaliuoti „socialinių klaidų“ davikliai. Žmonės, po gan ilgų ir karštų diskusijų, nebuvo baudžiami už socialines klaidas. Visi mes darome socialines klaidas. Tačiau instaliuoti davikliai perspėdavo, kuomet būdavo padaryta tokia klaida. Jau metai, kai Socialinių interakcijų ministerijai bandžiau įrodyti, jog „socialinių klaidų“ davikliai turėtų būti atjungti apklausos metu, mat apklausa – iš esmės socialinių klaidų rinkinys, siekiant sužinoti tiesą. Deja, įrodyti nepavyko. Socialinių interakcijų ministerija rėmėsi mano asmeniniais motyvais – mat mano daviklis suveikdavo dvidešimt keturis procentus dažniau nei mano amžiaus moters socialinių klaidų vidurkis. Kitaip tariant, socialinių klaidų aš padarydavau daugiau nei kitos netgi ne apklausos metu. Beje, ir šį kartą turėjau pradėti nuo kontakto užmezgimo, o ne savo nuomonės reiškimo. Įsijungiau handbuką ir perskaičiau visus siūlomus kontakto užmezgimo būdus. Niekada nesupratau, dėl ko handbukas vadinosi handbuku. Pirmiausia, jis neturėjo nieko bendro su rankomis, mat buvo instaliuotas kairėje akies rainelės pusėje apatinėje dalyje. Antra, jau seniai informacijos niekas nevadino knygomis. Na, bet handbukas buvo nepaprastai naudingas prietaisas apklausose.
Pažvelgiau į monitorių kabantį virš įtariamojo galvos. Panašu, vyriškis nervinosi – aukštesnis kraujo spaudimas, kitos reakcijos buvo taip pat kiek aukščiau vidurkio. Ar jis nervinosi šios apklausos metu, ar nervindavosi visuomet – štai kur klausimas. Bet kokiu atveju, mano socialinė klaida jį paveikė nežymiai. Monitoriuje rodoma kreivė nepakito. Paminėjus Murakami buvau įsitikinusi, kad pastebėjau panieką veide. Panieka – vienintelė emocija, atsispindinti tik vienoje veido pusėje. Vienas lūpos kamputis sekundei kilo į viršų – klasikinis paniekos požymis. Kitos veido pusės lūpos kamputis liko savo vietoje. Kompiuterio analizė tai patvirtins.
- Atsiprašau, - nusišypsojau. - Kaip supratote, esu karšta jūsų fanė. Parašėte dvi „Galaktikos kronikų“ dalis?
- Taip, dabar rašau trečią. – Mano atsiprašymas suveikė, vyriškis nusišypsojo ir atsipalaidavo. Ką gi, tai ir bus pradinis streso atskaitos taškas.
- Abi dalys tapo bestdaunlauderiais? - Žinojau atsakymą, tačiau handbukas kontakto užmezgimui siūlė paklausti kuo daugiau klausimų, į kuriuos žmogus atsakytų „taip“. Aktyvinamos smegenų dalys, atsakingos už pozityvumą, ir tai padeda maloniam bendravimui.
- Taip. - Monitorius virš įtariamojo galvos pranešė, jog šypsena – tikrų tikriausia.
Daugiau nesugalvojau jokio klausimo, į kurį šis vyras atsakytų „taip“. Vienintelis klausimas, besisukantis galvoje, buvo „ar jūs su manimi permiegotumėte? “. Socialinė klaida, šiurkštus etikos pažeidimas ir, ko gero, dar keletas reikšmingų bala žino kokių pažeidimų. Seksualinis potraukis labai apsunkina apklausas. Dėl to nuspaudžiau mygtuką prietaisiuko, kuris tiesiogiai stimuliavo smegenų sritis, atsakingas už pozityvų mąstymą. Neleistina. Tačiau niekam nebuvo paslaptis, kad kartais apklausų vykdytojai tai naudoja. Kontaktas užmegztas, apklausą galima pradėti.