aukštai debesyse
ant slenksčio Švento
prie verkiančio akmens nuo ašarų prakiurusio
žiūrėdavo žemyn
kai siela klykia
ėėj
nebenoriu ten
kur badas - duona kasdieninė
kur laikraščiai pilni parduodančių skelbimų
žiūrėdavo žemyn
po skrybele šiaudų mintis paslėpęs
stebėdavo
gyvatės su žalčiais kur saugosi nuo šalčio
ėėj
geriau aš patylėsiu
žiūrėdavo žemyn
beskęstantis kančioj
pats sau rašau
pats groju
pats dainuoju
nereikia jūsų popieriaus
natų nereikia
nieko neprašau
žiūrėdavo žemyn
giliai paniręs
nebūsiu tas
kur plaukioja paviršium
paaiškinimas Maksui Šmaikštuoliui: tikrai ne apie Kirvoboicą ir M0RTIIS tikrai nepasikėlė tarp debesų