man labai ne kaip tas "snieguotas žvaigždyno skruostikaulis" , ir taposi per jėgą, niekaip neorganiškai pats žvaigždėtas žvaigždėtas dangus ir pūgą, nu ne... tai pirmos dvi eilutės, blogiausios;
labai patiko antras posmas, pirmo – dvi, ir trečio – viena; reziumė man liuks šitas:
"mūsų gatvę apsiveja plikledis –
juos susaistome santuokos saitais
aš klampojau per rimstančią sugaištį
per pėduoto asfalto kryžiažodžius –
gal ir tu ten ėjai, mano būsimas
bet dabar negalėčiau jau lažintis
ant snieguoto Kūrėjo pakaušio
„ar žiemos šis paveikslas? “ – paklausi
nežinau aš. Jis pats to nežino... ", – va tiek man
patiko, gal dar + dvi eilutes, tai: pirmo – dvi, antras nuo iki, trečio antrą eilutę išmetus, reiškia trys; kaip išbaigtas; nieko tikrai; labiausiai pėdų kryžiažodžiai – fain;
tai gi, tiek, kiek pacitavau, patiko kaip išbaigtas tekstas.
/P.S./
visa kita, gadina tekstą (tik vieno skaitytojų įspūdis, nuomonė), man atrodo visa kita, lyg atvirukas, jame - kičinis vaizdeliai,
NORS /rašyk.lt/ kontekste bendrajame, eilėraštis geras;
bet man, kičinius vaizdelius atmetus puikus; (jie kadangi kičiniai tai ir metaforų svarių - nekuria, tai mėgėjiškai kažkaip; tai tiek.)
vis tau kažkaip su ritmika netvarka (: jei ritmuoji ritmuok iki galo. perskaityk keliskart šią eilutę iš eigos:
kelios snaigės spingsės pražilusios
ir niekaip jos neperskaitysi nepadaręs pauzės (vieno takto) po žodžio spingsės. tai ištaisytų vienas skiemuo. arba inversija kokia. ar dar kas. mano variantas:
suspingsės kelios snaigės pražilusios
prasmė nesikeičia per daug. ritmas susitvarko. ar ne? pats tekstas be abejo stiprus. 5