aš išsklaidysiu nerimą
kaip rūką po nakties išsklaido saulė
nuskinsiu ją pačią nuo dangaus
atimsiu skausmą iš tavęs.
aš paklaidinsiu baimę
vakaro šešėliuos
sumedžiosiu demonus ir tamsą tavyje
suplėšysiu kaip vėjas seno pykčio debesį
sukursiu liepsną
kurioje sulydyti mes būsim
aukojant visą savo aš ir ego
jei tik leisi
aš nudžiovinsiu ašaras šiltu kvapu
atspėsiu viską ką dar pagalvosi
blizgesiu nuspalvinsiu akis
stipriai ir paprastai...
ne, nebijoki, neįkalinsiu tavęs
tenoriu tau padėt
jei tik leisi.