***

Tamsoje išnyko mano ego,
Likom tiktai aš ir tu.
Mano skaudanti, skylėta siela
Ir senas, apdulkėjęs stalas.

Ledinės rankos teptuką ima,
Keverzoja raides ant langų.
Ar perskaitysi bent vieną žodį,
Išrašytą pragaro skausmu?

Kruvinom tamsos alėjom,
Mano ašaros per skruostus ritas.
Jau išskrido baltos laumės
Ir paliko praviras duris.

Nebegrįš jau laumės į šią tamsą,
Mano ego jos nebegrąžins.
Mano siela kauks lyg Gedimino vilkas,
O jos niekas taip ir neišgirs...