Senas,
sugedęs metalafonas,
šnekantis
ne žodžiais,
o natomis,
verkiantis ne
ašarom,
o garsais,
mušamas
ne rankų,
o dviejų,
medinių lazdelių,
kurios tarsi
susivienijusios
din-dan-don,
muša, žeidžia
ŽUDO...
senas, sugedęs
metalafonas,
kabantis virš
mūsų gyvenimų
ir šnekantis
jausmais..
do-
aklos moters ašaros;
re-
kurčios mergaitės
girdimi garsai;
mi-
iliuzijų pasaulio
griasumas;
fa-
bepročio tylus juokas;
sol-
naujos gyvybės
raizginiai;
la-
mirties beširdės
skausmas;
si-
kelias į Edeną;
[ech, mirtie, palauk]
do-
ir vėl iš naujo viskas,
tik kitu pavidalu...