Tą dieną...

* * *   
Tądien skambės didingai mūsų himnas.
Tribūnos stos – taip laukta... taip ilgai.
  Žalia spalva bus kraštas išdabintas
  Ir veidus puoš dar, prakaito lašai...
   
    Krepšinis tai netik  žaidimas,
    Tai menas patikėt ir nugalėt.
        Ir triūsas trenerių ir pašaukimas.
        Kas gali jo negerbti, - nemylėt.

Atakos tai kaip vėjas staigios,
Tai kaip pilies Pilėnų apgultis.
  Kovoti, gintis nors ir jėgos baigias
  Ir vėl lanke suspurda kamuolys.

    Tai vėlei skrieja įmantriais zigzagais
    Jis tarsi gyvas ir toksai slidus.
      Akimirkai sustingsta, sukas ratais,
      Apsigalvojęs lekia pas kitus...

Kova – žaidimas ištvermės ir proto.
Jisai išmokė neprarast vilties.
    O kaip minia iš nuostabos pašoka,
    Eilinį kartą kalant iš peties.

  Kai pakylos ir vėl sulaukė Jūsų,
  Visų aukščiausiai mūsų vėliava.
      Sirgaliams šventė, kaip bebūtų,
      Jinai atėjo dar ir jų dėka.

Medaliai blizga, šypsosi didvyriai.
Europa stebis, - kas tai per tauta?
    Šalis didi – net NBA patyrė,
    Trys milijonai – ji tai LIETUVA!

* * *