Nebūkime naiviai išdidūs -
Čia mūsų vis tiek nesupras-
Kai, kelrodei žvaigždei paklydus,
Mes rinksim nuo pievų rasas.
Nebūkim giliai sielvartingi-
Čia ašaros džiūva staiga.
Gyvenimas skubantį vingį
Ištiesina balta kreida.
Nebūkime vaikiškai naivūs,
Nebūkime rūstūs žeme.
Mums mūsų ir viltys, ir klaidos
Jau rašo „Vis tiek“ lentoje...