O dangau, nesiausk manyje
Tiek žvaigždžių, debesų,
Tiek daug vėjų pakėlęs.
Plaukia upės iš tavo lietaus,
Ošia miškas,
O pievose sužydi gėlės.
Žaluma išsiliejus kaip jūra plačiai,
O ir jūra iš tavo lietaus -
Pailsėki many – aš taip pat pavargau,
Kad galėčiau nustebęs gražiai,
Pažiūrėti į turtą beribį
Ir kaip paukščiai turtingais lizdais
Savo ateitį tylą
Namais apkabinti.


Pranas







