Atvirukas

Ledo karvelių snaigė nešta
akimirkai stabtelėjo suabejoti
savo prigimtim
bet tuojaus sukilo mokslinčiai visi
manding drįstat, tamsta, abejoti
mūs išmintim?
jums tik vienas kelias - žemyn!
išraudus snaigė gėdingai
palaikyta krintančia žvaigžde
praeivio abejingumo dėka
nusėdo basos žmogystos pėdsake
kursai užfiksavo dienos istoriją
su visais taškais, kableliais ir mokslišku tikslumu
kolei snaigė lyg angelas sargas baltai
nužymėjo kelius į Kalėdų giesmės
atvirukus.