Sakei, gražus tas laikas,
kai atvyksiu, bus.
Pati dar vasara,
į orą smelksis atodūsiai gėlių ir parkų,
į mus žiūrės tik debesys,
kai vaikštinėsime
nebodami savęs
bei nieko.
Aš čia esu!
Geriu kvapus iš tų vėsių alėjų,
girdžiu vaikų balsus,
bet vis su jais liūdnėju,
ir debesys tokie pilni,
ir mūsų niekas čia nemato gatvėj,
tarp svetimų kvapų, balsų, vardų,
aš čia esu!
Vienatvėj.