Aš ir keksiukai

Begis sėdi užsikniaubęs virš stalo ir popieriaus skiautėje kažką keverzoja.
- Ei, gal kas žino, kaip rašyti “žvėrukas” ar “žvėriukas”?
- Kaip nori taip rašyk, - burbteli Begimopsas krapštydamas savo paausį.
- Ką reiškia, kaip nori? Aš noriu žinoti kaip reikia, - nenusileidžia Begis.
- Ką reiškia žvėrukas? -  pakartoja klausimą Mopsas ir svajingai priduria - gal būt čia svarbu kokiame kontekste naudojamas žodis.
Aš, Begis ir Begimopsas pakeliam akis į netikėtai protingai pasisakiusį Mopsą.
- Ką? – Tarsteli jis ir išsliūkina į virtuvę pažeme tempdamas nosį.
- Kon-tek-ste, - susimąstęs pakartoja žodį Begimopsas, tarsi bandydamas atrasti paslėptas prasmes.
- ''Kažkoks žvėrukas iš saldumynų dėžutės vagia keksiukus. Pagausiu. Užmušiu. 11. 07. 12.”  Va toks kontekstas, tiek to, bus gerai ir žvėrukas. - Begis su pasididžiavimu pažvelgia į išsiraičiusias raides, lėtai sulanksto popieriaus skiautę, įdeda į žalsvą vokelį, lyžteli lipnų kraštelį ir užklijuoja.
Man sumaudžia paširdžius. Širdies gilumoje pradedu nujausti kas vagia keksiukus.
- Padėsiu į dėžutę su saldumynais, te žino, kad žinau, - ryžtingai suskamba Begio balsas.
- Negi manai, kad vagis skaitys tavo raštelius? - Mandagiai paklausiu Begio.
- Ir atsakymus rašys, mielas Begi, nes keksiukai švieži ir labai skanūs? - Begimopsas sarkastiškai prašiepia gelsvus dantis, - geriau pastatysiu spąstus.
Jis ištraukia iš po lovos įrankių dėžutę, senus pelėkautus ir  burbėdamas po nosim ‘’dar geri, su jais jau tris peles esu pagavęs’’, patraukia į sandėliuką.
Begis ištraukia iš stalčiaus ploną sąsiuvinį su užrašu ‘’ekonominė namų knyga’’. Verčia puslapį po puslapio vis paseilėdamas pirštą. Suradęs paskutinį įrašą palinguoja galvą ir susukęs savo užrašus į tūtelę, ryžtingai eina į virtuvę, svajingai pratisai sakydamas:
- Taaaaaiiiipp.
- Kas, taip? – seku iš paskos.
Virtuvėje užtinkam Mopsą baigiantį gerti arbatą.
- Geri vienas, ko mūsų nepakvieti, - priekaištauju aš.
- Jūs ką maži vaikai, kad kviesčiau, - suirsta Mopsas.
Tuo metu Begis atidaro saldumynų dėžutę ir išpila ant stalo jos turinį.
- Šeši keksiukai, taip ir maniau, o nupirkau aštuonis, vakarienei visiems po du, -  žarsto letena, - dar yra vienas šokoladukas, kurio nevalgė Mopsas, nes vakar jam skaudėjo pilvą ir keturi žėliniai saldainiai pusryčiams prie kavos.
- Ankščiau vogė tik naktimis, dabar ir dieną, - tarpduryje pasirodęs Begimopsas rankose laiko protu nesuvokiamą įtaisą, suraišiotą raudonu batraiščiu ir apkarstytą tuščiaviduriais popierėliais nuo saldainių.
- Nieko iš to nebus, - sakau aš, - Mopsai tu juk turi uoslę. Ieškok.
- Tu ką tyčiojiesi, - pasišiaušia Mopsas.
- Kam man tyčiotis? Vagį reikia pagauti, nes šiandien vakare kažkas negaus vakarienės, - sakau aš.
- Vakarienės negaus tas, kas pietums surijo daugiausia dešrelių, - pritaria man Begis.
- Jūs ką sužvėrėjot, - Begimopso akys iššoko iš orbitų, - aš tas dešreles suvalgiau tik todėl kad niekas nebenorėjo ir kad nereiktų išmesti, o tai maisto išmetam tiek, kad du šunis galėtume nušerti.
- Tu, skaitykis su žodžiais, -  Mopsas su nerimu suinkščia, -  svetimus šunis į namus įsileisti.
Įsižeidęs pasiėmė savo puodelį ir nusisukęs išpylė arbatos likučius į baltą kriauklę. Vos tik  ištiesė leteną, norėdamas atsukti vandens čiaupą, Begis lyg pasiutęs čiupo Mopsą į glėbį, pirštu baksnodamas ėmė šaukti:
- Tai jis, va va va. Kekso trupinėliai. Va, va, va razina, riešuto gabalėlis.
- Juk galėjai paprašyti, aš tau būčiau atidavusi savuosius, - sakau aš.
- Ir aš, - paantrina Begis.
- Net keturi keksiukai, - inkščia Mopsas ir vizgina bigę.
- Manau mums reikia naujo šuns, ne tokio apsigimėlio ir miegaliaus, - sako Begimopsas, neatsargiai krapštydamas savo įrenginį.
Virtuvę perrėžia pjaunamo žvėries balsas. Įrenginys skirtas pelėms gaudyti įsikibo Begimopsui į pirštus.
Mopsas puola metalinį monstrą ir nutraukęs nuo tinstančių Begimopso pirštų išmeta į šiukšlių dėžę.
- Vakaras sugadintas, kas jūs per padarai - sakau aš.
- Antikristai, - šmaikštauja Begis.
- Ar ne laikas būtų vakarieniauti, - pūsdamas tvinkčiojančius pirštus ištaria Begimopsas.
- Kaip dalinsimės likusius keksiukus? – Mopsas pažvelgia man į akis.