Nustebini netikėtais minties posūkiais, nors tu ką, aš įsigyvenu į eilėraščio eilutes, o tu bac bac ir išmuši pagrindą iš po kojų. taigi sukrėstas esu, baisingai, pusiau prigautas, bet atleisiu.
Nieko, nors tu ką, nieko. :)
Lengvas, gaivus, paprastas, bet ne prastas.
Tik su šia atkarpėle kažką daryčiau: "Bet tai dar gi ne...", nes skamba neskaniai - pažerta žodelyčių vien tam, kad užpildytų erdvę.
kūrinio idėja įdomi, kalbėjimo stilius pusiau lyrinis, pusiau šnekamasis, perskaityt sklandžiai nepavyksta (gal repo ritmu reikėtų), bet nežiūrint į tai - įspūdis, kad yra kažkas gana įtaigaus