Atsivėrimas spinduliui
baltam skliaute nušvinta,
išglosto saulė rankomis
gruoblėtą žemės kelią,
pravirksta ilgesiu dangaus
žvaigždė
ant mano rankų,
žalia žolės spalva
po kojom šyla...
Ir vakaro lietus
po širdį plakas,
o vakaras- nesuprastas,
neatrastas- kaip naujas lapas,
vėl vedasi dienų bedugnėm...
Po vaikiškais žaislais
užmigo visos pasakos...
... drugelis nunešė sparnais
atodūsio dulkelę...