Iš rožių sapno tolumų - ateik!
Kur dvelkia girios ramumu - ateik!
Ateik - nutildyk mano skausmo giesmę:
Ją girdi akmuo be jausmų - ateik!
Tu švelniai mano ašarą nušluostyk -
Aš gyvas vien troškimu - ateik!
Lyg dugno duok išgerti laimės taurę -
Čia, po ūksmingų žalumų ateik!
Kad pelenais nevirstų mano kaulai, -
Aš ugnyje - man neramu - ateik!
Nebežiūrėk į vakaro padangę!
Viena, nelaukus sutemų, ateik!


Rybka










