vieną dieną visi tavo
išraižyti šventieji argumentai
pradės pilkom srovelėm tekėti
nuo rūmų sienų
kol visiškai susigers į žemę
virš mano karalystės pusės
taikiai plevens spalvoti aitvarai
ir iš šventyklų rangysis
kvepiančios dūmų gijos
aš laistysiu kabančiuosius sodus
ir rinksiu į seną kertę
galiniam kieme
išsibarsčiusius mūsų saulėtekius
mano suknelė apsitaškys spinduliais
ir tu negausi audiencijos
tą dieną aš nebepriimsiu
raktų nuo slaptojo kambario