Mano Dievas – dangus.
Drobėn suvystytas,
Po akmeniu pakištas
Po žemėm kasąs.
Vis gilyn, gilyn.
Mano žemė – auka.
Idealų sūkurys,
Kelmais apsamanotas
Aukure dega.
Stovim, žiūrim.
Mano mėnulis – žmogus.
Šilku apgaubęs,
Karą atlaikęs
Stovi už proto ribos.
Nepavysi, nepabėgsi.