Laiškai iš malūno

                                 

Sveikas, mielas pusbroli.

Rašau Tau po ilgesnės pertraukos, manau Tu suprasi kodėl. Taigi vasara nebuvo labai gera, ale grūdų žmoneliams nepritrūko. Tai ir sukosi malūnas be perstojo visas tris pamainas per parą. Aš jau vienas nebesugebėjau ištempti keturis mėnesius be miego, todėl besibaigiant trečiajam, pasisamdžiau sau į pagalbą mūsų nebyliuką Adolį. Tiesa, naudos iš jo daug nebuvo, vis tiek turėdavau kalbėtis su žmonėmis pats, tai to miego kaip ir neapturėjau. Na, bet šiaip vis tiek geriau ne kaip vienam - bent pasikalbėti buvo su kuo, nes tetulė Rozalinda tai jau visai malūne nepasirodė. Kai įsivedė internetą, visą laiką, įskaitant ir miego valandas, praleisdavo kalbėdama su keturiolikmečiais MIRC'e arba rašinėdama politinius komentarus Delfyje. O aš tuo tarpu gyvenau malūne, maliau, guliau, ką suvalgydavau, kalbėdamas su kaimiečiais, vėl maliau, guliau ir taip be atvangos, kaip tas malūnas.
Dabar jau kaip ir baigėsi grūdo malimas, galiu ir alaus karčiamėlėje paragauti.
Prieš dvi savaites išlydėjome paskutinį varnėną. Graudu, kai žinai, kad dar vieni metai baigiasi. Moterys nosinės krašteliu braukė ašarą, vyrai, užu jų sustoję, nejaukiai muistėsi, markstėsi, lyg jiems vasaros saulė akis spigintų. Klebonėlis graudžią kalbą pasakė ta proga, ale nepamiršo kartu ir išpeikti purviną žiniasklaidą ir priminti, už ką balsuoti turėsime per ateinančius rinkimus. Žinia, už dešinį politinį lagerį.
Pradinės mokyklos pučiamųjų orkestras sugrojo J.Haydn'o "Atsisveikinimo" simfoniją, kurios paskutiniams garsams nuskambėjus dangų nušvietė šventiniai saliutai, kurie savo ruožtu paskatino varnėną skubiai apsispręsti ir palikti iškilmių vietą ceremonijai nepasibaigus.
Moterys visai nebesivaldė, raudojo balsu, vaikai garsiai šaukė, bažnyčios choras giedojo "Sanctus memori", zakristijonas įnirtingai skambino varpais, kaip per klebono gimtadienį, medžiotojų artelė pliekė iš savo muškietų, šunys pasileido loti, vištos irgi pritarė bendram pamišimui. Kilo baisus triukšmas, kaip per paskutinio teismo dieną.
Tik malūnas tyliai suko savo sparnus. To tai jau niekas neišves iš dvasinės pusiausvyros.
Visada Tavo Hektoras