Duncan

rytas, kuri būčiau sumaišius su vasara
jei ne tu, kurio oda išduoda kaip šilta būna pas jus Boksburge
ir juokiasi iš tokių palyginimų

mes atskubėjom į šį rytą, kai jau būtų saulėta, jei būtų
ir vis tiek jautėmės kažkiek pavėlavę, aš viriau kava, tu sukai cigaretę 
ir buvom nurimę ir švelnesni tarsi nujausdami draugišką pralaimėjimą

koks baisus svetimų panašumas, išsiskyrimas iki kito laikmečio
ir rytas pavirto vos juntama grėsme, ir netikėtai susijaukė
kaip lankščioji žolė jau po vėjo kaip esu mačiusi pietų velse