Už tuos laukus

Už tuos laukus, kur nužydėjo linas,
Už šienapjūčių nuospaudas delne,
Už tas dienas, mokyklos skruzdėlyne,
Suradusias abu juodam suole...

Už tai, kad šviečia mums paskirtas laikas,
Kurio trukmės neišmatuos joks saikas...

Už tą gėlėtą virš galvų padangę,
Už paukščio klyksmą virš audros versmės,
Už javo lauką, kur vėl dalgiai žvanga,
Ir aidi atgarsis netylančios giesmės...

Už tuos laukus, kur gainiojasi vėjas,
Kad jie šiam amžiuje nustot tuštėję...