Aštuoni

Sėdžiu susiraukęs -
Naktį, prie stalo
Ir tirštas rūkas
Dangsto mintis.
Tuščias lapas.
Yra dar kapsulė
Dėžutėje.

Jau pavasarį
Subėgę į kiemą
Gražūs ir šlykštūs,
Protingi vaikai
Stato, griauna
Ir rausia smėlio
Dėžutėje.

Aš krykštauju,
Šypsaus kančioms
Ir bėdoms laisvės,
O tas verkia dorybėms,
Turtams bei gėrybėms,
Užsirakinęs savo
Dėžutėje.

Džiaugiuosi gamta,
Miškais ir upeliais,
Nors kankorėžių kvapais
Apsvaigęs paukštelis
Tyliai merdi
Savo medinėje
Dėžutėje.

O išskrendant paukščiams,
Susirenka Dievo tarnai
Bei tarnaitės.
Ir stumdydamiesi,
Lipdami viens per kitą
Skaičiuoja aukas
Dėžutėje.

Užvirus vandeniui,
Smegenys dirba –
Siunčia signalus
Po visą kūną,
Nes arbatžolių
Tenka ieškoti
Dėžutėje.

Tyliu ir mąstau.
Laimingieji,
Nuskriaustieji
Ir nesupratusieji -
Skaitote svetimas mintis
Mirguliuojančioje
Dėžutėje.