užkratas

2011 01 17

Aš užsikrėčiau jūsų
              Šnabždėsiu,
                Dulkės.
                 
                  Praėjus naktis
                    Man buvo dosni
                    Leido užmigti
                    Ramiai it
Giesmę pamiršusiam paukščiui.

Nusėdau taip tyliai, kaip kvapas
                Obels ant išsiilgusių
                  Vasaros pirštų.

Aš užsikrėčiau tavo ne esatimi,
          Mano palangių vienatve,
            Kur motinos gėlės, taip tarpsta...

  Mano mintys išsiilgusios šūvių gegutės
  Iš miegančio laikrodžio. Kur naktys
Pralenkia dienas...

  Aš užsikrėčiau jūsų tyla
  Ant skruostų išnykusios
Gulbės.