Atodūsiai

***
Takas švelniai apkabino upelį,
Tilto lentyną parodė ant delno,
Saulėlydis kelią pakalnėn nukėlė,
Nuslydo ant toly boluojančio kalno.

***
Aižos spindintis baltumas
Tolimų miškų juostelėm,
Gardžiai kvepia alksnio dūmu,
Kepsnio ruduma ant stalo.

***
pelkėj ant kelio –
melsva dangaus gilybė,
sėsta į širdį.

***
užtvanka šniokščia,
vanduo per viršų pilas,
geliančios mintys.

***
vaikystės takas,
nutįsęs per visą laiką,
išnyks su manim.

***
Išbarstytas lauke žvaigždes,
Saulė renka į šalčio drobulę.
Pusnys paslepia žemės žaizdas –
Baltas klostės po eglėmis guli.

***
tįsta į gelmę
medžio blanki žaluma,
duburio veidas.

***
upė vis bėga,
aukštai pakilę krantai
duburius kloja.

***
vėl juosta mamos
žydi geltonom pienėm,
kelias namolio.

***
mamos ratelis
verpia baltuosius linus,
virkauja pūgos.