- - -

kol
už durų
iš lėto dunksojo
dunksojo – tai griežtas kareivis
pasitikimą tvano
vaidino

ji
netyčia
užkliudė stiklinę
su vandeniu kaip
ji dužo nieks negirdėjo
mažom grandinėlėm
nuo stalo žemyn
puolė lašas po lašo

o
už lango
albinosas paukštelis
įkrito į kaminą – jis
pilnas tylėjimo
mandagus visas buvo –
tiesiai iš motinos
gniaužtų

nebuvo laiko dairytis
vandens ji rieškutėm ieškojo