Išslydo, paleidau...

Išslydo iš rankų puodelis molinis

Suspindo jo šonuos šviesa iš lentynos

Jį apšvietė saulė padėta aukštai ten

Sutvisko dar lašas bet krito žemai



Kaip karšta, pašoku ir ašara rieda

Todėl, kad mielesnio nebuvo dar nieko

Už miela puodelį, su mėtų arbata

Kuris visad taisė mano sveikatą



Ir dužo puodelis į grindlentę seną

Pabiro jo šukės aplinkui mane

Bet laimę jos neša, tikiu nuoširdžiai tuo

Linkiu, kad ir tau nuo to būtų gerai.