Aš sukursiu tau sonatą, pjesę,
Dramą, kurios kurti nebereikia.
Ten bus pabandytos nusakyti tavo akys -
Upės vandenų tamsa.
Į tą kūną dar dabar susmigčiau
Nagais, pečiais ir lūpom.
Visas naktis nekęsčiau,
Jei prisimintum kaip mano rankas lietei.
Mano siela visgi ne viena-
Dalinta į dalis-
Vardas jo ir nemiga.