pabėgo pasaitėlis – nėr rudens
nei prie stoties, nei šluotose, nei dūmuos
užsikasė ir b (l) et nenusirengs
pabėgo pasaitėlis – dienos lupas -
nebus aidų – lojimas nusigando
mat venom lenktyniauja visos baigtys
stipriau, daužyki mano žandą
nebus aidų – čia gatvės liks bevaikės.
Ir bėga tas ruduo kurio nebėr
aš prie stoties, sušluotas, aprūkytas
pasibaigiau ties klausimu kodėl
apie tave jau viskas parašyta?