Barškantis gurkšnis

Valiūkiškai einu,
Girdžiu -
Barkšt, Barkšt.
Skardinė girgžda...

Lyg patrakęs arklys
Skardžiai sužvengia
Viduje -
Gal mano, gal jos?

Lekiu paskui
Nuspirtą skardinę.
Žvengia ir ritas tolyn.
Keliai sukniumba...
Akys žvelgia gilyn...
Juokias... -
Nepabaigtas gyvenimo lašas...

Lyg sklidiną taurę kilnoju -
Beveik tuščią skardinę,
Nusilenkiu dangui ir žemei
Nuryju paskutinį gurkšnį...
Aš dusliai sužvengiu -
Koks sodrus ir beskonis...
Gyvenimas tuščioj skardinėj.

Dar liko ką gerti...
Nors viskas išgerta,
Nusipjausiu dar kartą
Ir valiūkiškai pirmyn...