Žiūrėk...

  Žiūrėk, vytimą kenčia gėlės,
  Praeina nesislapsčius valanda.
  Ir laukia jau dabar šešėly
  Tai, kas turės nutikti kažkada.

  Pakyla bėgt nuo kelio dulkės,
  Atrodo, lyg prieš laiką, lyg atgal...
  Tačiau kažkas privers jas gultis
  Ir vėlei palaikiui. O visgi gal
 
  Jas paprasčiausiai kelia vėjas?
  Tik argi viskas tikra, ką matai?
  Kaip nemaištausi, jei žydėjai,
  Vytai, mirei ir dulke pavirtai?..