kai ir vėl diena pasiduoda,
aš išeinu į gatves:
nuo namo sienų,
nuo grindinio plytų,
nuo parko medžių
ir nuo praeivių veidų
renkuosi save.
neatspindės manęs niekas,
mano žingsniai nebus sekami,
ir nė vienoj minty
neatrasi mano minties,
ir nepavogsi manęs,
nes tada nepanaši aš į nieką:
esu ragana - savo kortų namuos
paslėpus visas savo sielas,
esu vaikas - tyriausioj širdy
prijaukinus laukinį buvimą.
...tik vakare.