ne balta

Tikrai ne balta...


Tik jaučiu, kaip klaikiai šalta.
Girgžda pirštai-
tempiu šešėlį už plaukų.
Nuplinka...

"Raudona, mėlyna, žalia?"
Net nežinau.
Keistoka nuoskaudų spalva.
Brendu, lėtėja žingsniai,
Suklumpu...
Subyru.
Praeivis surenka šukes
ir sudeda vitražą
iš mano netekties, ironijos, vilties.
Išaukština,
įkalina tarp sienų dabarties.
Neišlaikau.
Alpstu...
Suskilinėju,
pasidauginu iš begalybės,
vaivorykštės spalvom išlyju,


bet žemė negeria manęs-
tad palieku,
apdovanojus stikliniu rūku.

Dingstu.