Aš myliu Lietuvą, tą kraštą žalią,
Su ežerų akim ir upių kaspinais,
Aš myliu Lietuvą, tą mažą šalį,
Su protėvių pilim ir mėlynais linais.
Bažnyčių bokštais, švytinčiais iš tolo,
Ir skambesiu varpų gegužės vakarais,
Su Baltija žila prie seno molo
Ir jos nerimstančiais gaivinančiais purslais.
Čia aš gimiau, vaikai čia mano auga.
Čia praminti takai senelių ir tėvų.
Aš myliu Lietuvą, tą kraštą brangų,
Ir vardą, Lietuva, savoj širdy nešu.
Bloga pradžia. "Aš myliu Lietuvą" neįtikina, o ir visas likęs eilius sako tą patį. Tad galima pradžią ir keisti, pradėti originaliau, įdomiau.
Nerimuokit žalią-šalį, kaspinais-linais, vakarais-purslais...
Kalba žodinga, eilius sklandus. Bet visa tai jau buvo šimtus kartų kartota. Net Maironis sakė originaliau.