Buvo ruduo -
Krito lapai,
Lijo lietus,
Siautė vėjas,
Lingavo medžiai.
Ir verkė mano širdis....
Kodėl?
Kodėl tu išėjai,
Nepasakius nei žodžio,
Neištarus „Sudie... „?
Neatsiprašei,
Tiesiog išėjai -
Palikai.
Palikai mane vieną
Kartu su lietum...
Apsiniaukęs, niūrus dangus,
Saulės nebėra...
Aptemo mano siela, širdis.
Neturėčiau atleisti Tau
Už tai, kad palikai
Ir tyliai amžiams išėjai.
Bet aš nepykstu.
Atleidžiu, Tu pasirinkai,
O man tik tyla palikai.
Na nieko, linkiu sėkmės
Tikiu Tavim -
Tau pasiseks,
Nes pasauly
Tik viena tokia kaip Tu...
mane irgi įkvepia netektys. tiksliau tada kai netekau ir pradėjau rašyti. :)
nors kažkas sakė, kad čia vaikiškos mintys, aš Tave pilnai suprantu ir man šitos mintys yra gražios.
Buvo ruduo -
Krito lapai,
Lijo lietus,
Siautė vėjas,
Lingavo medžiai. - jei jau buvo ruduo, faktas, kad ir lapai krito, vėjas siautė... O "lyja lietus" nesakoma, nes vien "lyja" reiškia lietų.
Labai vaikiškas, naivus išsipasakojimas. Jokių eilių, jokios poezijos. Nepublikuokite dienoraščių.