Nieko nekeisti
rytui tipenant
viską atskleisti
akių nesumerkus
delnus atlenkus
tikiu-
žingsniai pro šalį
reikiant sugrįžta
žodžiai be inkarų
šuliniuos tyliai grimzta
vos vos girdi
vakarais
kaip teliūškuoja
dūšioj vanduo
skiemenys supas
ir lipa virve
kol sukritę
suminga
ir dingsta
dugne.
Rytui bundant
apsikabinę
nieko nebijo
nieko nežino-
visą naktį
ugnį gesino.