Šalutinis poveikis

Jei ir toliau taip gyvensi, tau gali:
geriausiu atveju - iš pradžių, suprantama, tik tai retkarčiais - imti daigotis mintis, jog kažkas su tavimi negerai, kuri maitinama laiko, tamstos išpuoselėtos savimeilės piruetų vogčia kad ir gesinama, tavo liguistos fantazijos pasišokimų, tau pačiam neprisidedant, žinoma, užuot slobusi vis tik stiprės - tamstai dažnai visai ne vietoje ir ne laiku atnešdama vis košmariškesnius to, kas tave galbūt ištiks jau netrukus pajautimus. Bet tu dėl to nesijaudink, nes tai viso labo pradžia. Vėliau, jei ir toliau taip gyvensi, tave gali:
ne lygu pavasarėjančiame miške nuotykiaujantį iš visų pusių beprošvaistingai apspisti kraujasiurbių „Gi sakiau! “ provincial gaspadinės, kurios kad ir kur bepasuktum, skaudžiai primindamos jog suklydai, tave kaskart vis nuožmiau gels, dėl ko ūmai sustiprėjusių sąžinės priekaištų - „Šaukštai po pietų.. - cituoju - į kampą užspeistas tu neišvengiamai pulsi į ašaras, kurios ant tavo skruostų rauginti plastinėmis operacijomis garsėjančiai grietinėlei gličiais spuogais pagardintus randus paliks - dėl ko tu, suprantama, tik dar labiau sielvartaudamas imsi bejėgiškai trypčiot savo merdėjančios povyzos šešėlyje, tave prispyrusiai bėdai sunaikinti ne va tai specialistų rekomenduojamus vaistus ragaudamas.. Tuomet, turėk omeny, tavo, labai gali būti, jog greitai dėl to bedarbei kišenei teks ne mažai išlaidauti. Tave:
tąsys, nurenginės, čiupinės, maigys, vers laukti, badys, kratys, pjaustys ir švitins, šlykščiai šaltais tepalais ištepę echoskopuodami jėzusmarija sakys ir dar tenai, kur sunkiai sueina, ištreniruotai šaltai bežiūrėdami jog iš baimės šiki, bruks tau nuo dinozaurų laikų užsilikusias klizmas - vėliau lyg niekur nieko, apsiginklavus ne va giliomis akimis, o bei broliškais liežuvėliais, į akis tamstai meluojant, per vizitacijas pasauliui apatišką sterealiai pirštinėti kuo spalvočiau dėl patogesnės vietos sav nosiai ne va tai užjaus, vaizduotėje savo iš tikro apspjaudami - dar progai pakliuvus medicininiais terminais izoliuotąjį tave tujins ir kartais smagumo vardan planuotai suklysdami atrodytų visai nekaltai pervadins ar net pravardžiuos! Paprasčiau kalbant, pusiau dar sveikutį išties susargdins.. Tuomet, kai vieną pasaulietiškai gražią dieną, pagavęs save kažkur giliai viduje mintį audžiant, jog tokiu tu tikrai dar nesi, abejosi - žinokis, kad rimtas.. Bet to - anaiptol - giliai  į širdį tau imti neverta. Nes, jeigu paimsi:
visas, atžvilgiu tavo bujojančio grūdo puikumas tik dar labiau sustiprės. Po ko, jei tik - tikriausiai.. - aukščiausias, matydamas tai, danguje tau vietos palikęs nebus - nusprendęs jog gal kurį laiką pabadavus praeis - aplinkos, o bei savo paties kryptimi dėl to pasekoje atsiradusių sąmonės pakitimų - labai galima - vien tik į siutą ne žmogiškai radikalų palinkus, hiperrealiai sužvėrėjęs, laisva ranka pasišukuojant prieš veidrodį, bejėgiams mažutėliams kakarines užspaudus, nevidoniškai purvinų gatvių kampuose valstybinę giesmę aukštai pakelta galva patriotizmo išalkus užsigeidęs giedosi vartytum ne savo balsu, anų apatinukams taip sakant neetiškai kliūnant.. - sakyk ką tik nori, tau vis taip atsilieps! 

                                                                    uostinėtojas