Tūkstantąjį kartą

Nenoriu likt Tau priekaištu tyliu
Ir svetimu pavasariu kartoku.
Išsprūsta  tūkstantąjį kart: „nebegaliu“
Kitaip nebus, o šitaip nebemoku.

Tik dar prieš nusisukdamas sustok,
Ištark, kad baigta - nebesugraudinsi
Ir tūkstantąjį kart mane išduok,
O aš tau šito niekad nepriminsiu.

Tik akys bluks nuo ilgesio vandens…
Kai tik sutems kartosiu tavo vardą
Ir kai prašvis man vėl pasivaidens
Blakstienos tavo tūkstantąjį kartą.

Aš svetimu balsu tariu Tau ne
Ir tūkstantąjį kartą noriu mirti,
Lietum kasnakt skambėt „pamiršk mane“,
Kad tūkstantąjį kart save priminti…