„Gegužės vakaras“

Sutemo pamažu ir vakaras be vėjo,
Užgeso šviesos kaimo languose,
O krūmuose lakštingala čiulbėjo.
Giesmė gražiausia sklido laukuose...

Atslinkę debesys jau paslėpė mėnulį,
Jo vaizdas vis dar spindi akyse.
Širdy nešiojuos džiaugsmą aš didžiulį,
Galbūt, manęs tu lauki namuose.

Pakvimpa dūmais vakarienės kvapas.
Kas buvo vakar - liko praeity.
Kaip skleidžias naujas medžio lapas,
Pažvelgt tau į akis norėčiau iš arti...