Pradžia

tą naktį
kai tu prasidėjai

oras kirbėjo nerimu
ir paukščiai nutykę
laukė

ir medžiai alsavo
sunkiai

tą naktį
kai tu prasidėjai

langas liko pravertas
šalo
ir mėnuo švytėjo

jos kūno linkiais
jo akių vyzdžiuose

jos lūpų kampučiais
karštais jo delnais

riksmu gomury jos
tankiu jo kvėpavimu

judant
greitėjant
artėjant

tą naktį
kai tu prasidėjai

spengiant
sustojusiems laikrodžiams

lopšy
per miegus
susijuokiau

aš